vištprotis

vìštprotis, -ė smob. (1) kas menko proto: Kur lendi, višta viena, a ne vìštprotis [– lenda į ugnį] Šts. Yr toks vìštprotis, ką ans išmano Vvr. Mūso merga toki vìštprotė, i da neparsakoma Vvr.